Suvalkai.lt

Istorija

Pirmieji krašto gyventojai – jotvingiai. XIII a. kraštas sunyko dėl dažnų kryžiuočių puldinėjimų. Pavadinimas sako, kad šioje vietoje kryžiuočiai rengdavo pastovį – suwalk. XIII a. minimas kaimas, o XVII a. bažnytkaimis, kuriame gyveno vienuoliai (1682-1690 m.). 1710 m. gavo miesto teises.

Po trečiojo Lietuvos-Lenkijos valstybės padalijimo 1796 m. atiteko Prūsijai. 1804 m. Suvalkai sugrąžinti Napoleono įkurtai Varšuvos kunigaikštystei. 1815 m. atiteko Rusijos imperijai, buvo autonominės Lenkijos karalystės Augustavo vaivadijos (1815–1837 m.), Augustavo gubernijos (1837–1915 m.) centras, 1897 m. dislokuotas rusų garnizonas. 1869 m. buvo sukurtas Suvalkų miesto herbas. Istorinis etninės Lietuvos miestas, lietuvių kultūros centras XIX a., nuo kurio pavadinimo visa Lietuvos Užnemunė sinonimiškai vadinama Suvalkija, o jos gyventojai suvalkiečiais.

1919–1920 metais – Lietuvos Respublikos sudėtyje. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį miestas buvo priskirtas Lietuvos Respublikai. 1920 m. spalio 7 d. Suvalkuose pasirašyta Lietuvos taikos sutartis su Lenkija, kuri pripažino Vilniaus kraštą Lietuvai. Sulaužiusi Suvalkų sutartį lenkų kariuomenė okupavo Suvalkus, Seinus, Gibus ir kitus lietuviškus miestelius, kol buvo sustabdyta lietuvių kariuomenės. 1920–1939 m. Suvalkai buvo laikomi lenkų okupuotos Lietuvos teritorijos dalimi.

1939 m. rugsėjo mėn., vokiečiams bombarduojant, miestas smarkiai sugriautas, tačiau kurį laiką vadinamasis Suvalkų trikampis neužimtas nei sovietų nei vokiečių kariuomenių. 1940–1941 m. vyko vietos gyventojų repatriacija į Sovietų Sąjungą. 1940 m. įkurtas nacių konclageris ir vokiečių Gestapo Rytų Lenkijoje būstinė.

Po Antrojo pasaulinio karo, Potsdamo konferencijos nutarimu patvirtinus Lenkijos rytų ir vakarų sienas, Suvalkai liko Lenkijos valstybės sudėtyje. 1979 m. – 35 000 gyv.

Suvalkų lietuviai

Baranove, netoli Suvalkų, gimė lietuvių poetas Juozas Naruševičius (1890 – 1940). Suvalkų mieste gimė dirigentas ir pianistas Aleksandras Kučiūnas (1914 – 2002), Andrius Matulevičius (1897 – 1959) – Kauno medicinos instituto docentas; mirė lietuvių poetas Jonas Užupis (1848 – 1917); palaidotas varpininkas ir knygnešys Juozas Kaukas (1862 – 1895), už šnipinėjimą Lietuvos naudai nuteistas mirti Petras Dapkus, Lietuvos partizanai Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas ir Vytautas Prabulis-Žaibas. Pastariesiems partizanams atminti kapinėse įmūryta paminklinė lenta. Grįžęs iš Sibiro tremties, 1872 m. Suvalkuose gyveno 1863 m. sukilimo dalyvis Jokūbas Geištoras. Miesto kalėjime kalėjo žinomos Lietuvos asmenybės: Zigmas Angarietis, Vincas Mickevičius-Kapsukas, Leonas Prūseika, Motiejus Simonaitis, Pijus Grigaitis, Juozas Rimša, Kostas Cibulskas. XIX a. pab. – XX a. pr. mieste turėjo savo dirbtuves garsus bažnyčių meistras Adomas Karalius, kilęs iš Šakių parapijos Briedžių kaimo. Dirbtuvėse buvo pagaminti Bagotosios Šv. Antano Paduviečio, Birštono Šv. Antano Paduviečio ir kitų bažnyčių altoriai. Iki perkeliant dirbtuves į Marijampolę Adomas Karalius darbavosi kartu su žinomu skulptoriumi Antanu Aleksandravičiumi.

Šaltinis:
http://lt.wikipedia.org